2011-02-01

Neapsisprendęs, svajotojas, maksimalistas – tokiais žodžiais dažnai kuriamas jauno žmogaus paveikslas visuomenėje. Galbūt būtent šie stereotipai leidžia vyresniosios kartos politikams „žiūrėti pro pirštus“ į vis aštrėjančias jaunimo problemas: masinę emigraciją, apolitiškumą, ribotas galimybes sėkmingai pradėti savarankišką gyvenimą.

Tai suprasdami jauni žmonės vis dažniau renkasi galimybę gyventi kitoje šalyje, kurioje tikisi būti išgirsti ir suprasti.

Su tokia situacija taikstytis nebegalima, todėl siūlau tvirtai ir garsiai pasakyti: „Atverkime duris jaunimui!“. Jaunimui, kuris myli savo gimtąjį miestą, siekia sukurti geresnio gyvenimo perspektyvą sau ir artimiesiems, turi ryžto ir energijos įgyvendinti savo sumanymus.

Panevėžys daugumai jaunų žmonių lieka tik gimtuoju miestu, į kurį grįžtama aplankyti tėvų ir senelių. Nematydami mieste perspektyvų jauni žmonės vis rečiau pasiryžta čia kurti savo gyvenimą. Manau, kad privalome spręsti jaunimo nedarbo problemą Panevėžyje tam, kad galėtume atverti duris jaunuoliams, norintiems gyvenimą susieti su gimtuoju miestu.

Taip pat teigiu, kad turime atverti duris politiškai aktyviam jaunimui, kuris puoselėja puikias idėjas, kaip gaivinti miestą. Apie 50 metų siekiantis dabartinių Panevėžio miesto tarybos narių amžiaus vidurkis rodo, kad jaunuoliai neturi galimybių realizuoti politinių savo idėjų arba neturi rinkėjų pasitikėjimo kredito. Pats laikas pakeisti nusistovėjusius stereotipus ir atverti duris jaunimo iniciatyvoms politikoje.

Tik kartų pusiausvyra miesto tarybos veikloje galėtų užtikrinti visų socialinių grupių interesų atstovavimą, pozityvių ir entuziastingų jaunimo idėjų įgyvendinimą. Būtent jaunimo atstovai miesto politikos arenoje padėtų kurti miestą, kuriame jauni žmonės galėtų save išreikšti ir realizuoti.

Simona Tamošiūnaitė, LSDJS Panevėžio m. skyriaus pirmininkės pavaduotoja