2011-03-15

Lietuva laukia pavasario, ne tik sezoninio, bet ir socialinio-ekonominio. Apie tai kalbamės su europarlamentare, LSDP Pirmininko pavaduotoja Vilija Blinkevičiūte, kuri neseniai aplankė 18 Lietuvos miestų ir rajonų. Gerbiama Vilija, priešrinkiminiu laikotarpiu dalyvavote net 35 susitikimuose su gyventojais. Kokios Lietuvos žmonių nuotaikos, kas juos neramina?

Teko bendrauti su įvairiais žmonėmis, dauguma jų yra sunerimę dėl pastaraisiais metais blogėjančio gyvenimo. Pensininkai skaičiuoja sumažėjusias pensijas ir vis menkiau tikisi sulaukti jų didėjimo ar patirtos žalos atlyginimo. Juos piktina tai, jog Lietuva yra vienintelė ES šalis, kuri sumažino ir taip nedideles Europoje pensijas. Galima tik pavydėti latviams ir estams, kurių pensijos ženkliai didesnės. Bet pavydu sotus nebūsi. Nebent savo pelnais pasidalintų komerciniai bankai, kuriems mes kasmet permokame daugiau negu pusę milijardo litų palūkanų, atsisakę pasiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo. Matau, jog žmones labai įžeidė Premjero Andriaus Kubiliaus priklijuota išlaikytinių etikėtė. Ne jie kalti, jog nėra darbo. Socialinių pašalpų poreikis aplankytose savivaldybėse išaugo kelis kartus. Skursta net ir dirbantieji, beveik kas ketvirtas iš jų priverstas tenkintis minimaliu darbo užmokesčiu, dėl kurio didinimo Vyriausybė niekaip neišsako savo nuomonės. Blogiausia yra bedarbiams – darbo nėra, nedarbo išmokos ženkliai sumažintos, darbo biržos neturi reikiamų galimybių padėti. O štai estai, norėdami išlaikyti tautiečius savo šalyje, padidino nedarbo išmokas. Laikas ir mums suprasti, jog emigracijos skatinimas nėra geriausia darbo rinkos politika. Nė viename susitikime negavau teigiamo atsakymo į klausimą, ar žinoma nors viena valdžios pastangomis sukurta darbo vieta. Tai tik dalis problemų, gaila, kad jos mažai domina valdančiuosius – nebuvo atsiminta nė vieno atvejo, kad su gyventojais susitiktų už šių problemų sprendimą atsakingi ministrai. Tačiau mūsų žmonės dar yra kantrūs ir optimistai. Jie tiki, jog greit ateis pavasaris ir gyvenimas, galbūt, pradės gerėti. Norėtųsi ir man  tuo tikėti.

Kokie Europos Parlamente priimami sprendimai labiausiai domina tautiečius?

Daugiausiai dėmesio sulaukė EP baigta svarstyti pensijų ateities žalioji knyga. Vieningai pritarta nuostatai, jog pensinį amžių reikia vėlinti labai apgalvotai – įvertinant mūsų gyvenimo trukmę, situaciją darbo rinkoje ir sveikatos būklę. Niekas neprieštaravo tam, jog moterys neturėtų gauti mažesnių pensijų dėl to, jog tenka derinti darbą su įsipareigojimais šeimai. Nerimaujama dėl kaupiamųjų pensijų ateities. Visus domino EP sprendimai dėl motinystės apsaugos, užimtumo didinimo, skurdo mažinimo, vaiko teisių apsaugos. Džiugu, kad žmonės supranta, jog EP priimami ir mums svarbūs sprendimai.

Ar šie sprendimai bus įgyvendinti ir Lietuvoje?

Europos Sąjungos teisės aktai turės būti įgyvendinti. Norėtųsi, kad mūsų valdžia įsiklausytų ir į EP nuomonę kitais klausimais. Mane labiausiai neramina svarstoma socialinio draudimo sistemos reforma. Visiškai nepriimtina, kad šios reformos tikslais taptų taupymas arba privatizavimas. Nereikėtų pamiršti, jog čia už kiekvieno sprendimo stovi gyvas žmogus. EP įsitikinęs, jog reformos negali būti vykdomos sunkiausiai gyvenančių žmonių sąskaita. Svarstant įvairius pensijų sistemos reformos modelius reikėtų įvertinti, jog svarbiausia yra visos socialinio draudimo sistemos gyvybingumas.  Darbo vietų kūrimas, darbo našumo ir atlyginimų didinimas, verslo „šešėlio“ mažinimas, migracijos reguliavimas turi tapti realiais valdžios prioritetais. Laikas suprasti, jog tik kompleksiniai ir subalansuoti politiniai sprendimai gali užtikrinti sėkmę. Nebijokime pasimokyti iš kitų ir dažniau pabendrauti su savo rinkėjais, užuot užsiėmę antikrizinių vadovėlių rašymu.

Dėkojame už atsakymus.

EP narės V.Blinkevičiūtės biuro informacija