Gegužės 1-oji – tai pirmoji tikra ne tik atgimstančios žaliosios gamtos, bet ir ne vieno Lietuvos atgimimo pradžios diena. 1896 m. gegužės 1-ąją Vilniuje pirmą kartą naujaisiais industrinės visuomenės iškilimo laikais politiniu lygmeniu buvo deklaruota nepriklausomos Lietuvos – demokratinės Respublikos sukūrimo būtinybė.

Tą 1896 m.gegužės 1-ąją buvo įkurta pirmoji lietuviška – Lietuviškoji Social-Demokratiškoji Partija (LSDP), įsipareigojusi kurti Nepriklausomą Lietuvos Demokratinę Respubliką.

Gegužės 1-ąją LSDP Vilniuje priėmė pirmąją savo politinę programą, kurioje buvo išdėstyta kitoniškos Lietuvos valstybės vizija, naujas socialinis požiūris į ateities Lietuvą – be kunigaikščių ar karalių, be dvarininkų ir baudžiauninkų, be išnaudotojų ir išnaudojamųjų. Buvo nubrėžti dirbančios Lietuvos sukūrimo tarpiniai siekiai ir jų įgyvendinimo keliai.

1896 m. gegužės 1-ąją priimta LSDP programa buvo pati pirmoji, dar lietuviškos spaudos draudimo laikais slapta, lietuviškai atspausdinta politinė programa, pradėjusi formuoti lietuvišką politinę kalbą.

2004 m.gegužės 1-ąją Lietuva buvo priimta į Europos Sąjungą. Tą dieną Vilniuje buvo atidarytas Europos Bokštas – aukščiausias pastatas Baltijos šalyse.

Gegužės 1 d. yra gimę daugybė garbių Lietuvos žmonių, tarp kurių šiais metais prisimintinas – prieš 140 metų, t.y. 1870 m. gimęs vienas žymiausių Lietuvos, Šiaulių socialdemokratas – Vaclovas Bielskis – inžinierius, knygnešys, žurnalistas, visuomenės ir politinis veikėjas, savivaldybininkas (mirė 1935 m. Varšuvoje, palaidotas Ginkūnų laisvamanių kapinėse).

Tada, kai gimė Vaclovas Bielskis gegužės 1-oji dar nebuvo pripažinta Tarptautine darbo žmonių solidarumo švente. Atsikuriantis Antrasis Socialistų Internacionalas GEGUŽĖS PIRMĄJĄ, kaip Tarptautinę dirbančiųjų solidarumo šventę su pasauliniu socialdemokratų ir socialistų simboliu – raudona vėliava – paskelbė 1898 m.liepos 14 d. Paryžiuje – švenčiant Didžiosios Prancūzijos Revoliucijos 100 metų sukaktį. Po metų beveik visose Vakarų Europos valstybėse Gegužės 1-oji buvo plačiai pažymėta gegužinėmis ir demonstracijomis. Varšuva Gegužės 1-ąją pažymėjo 1890 m. streiku, kuriame dalyvavo apie 10 000 darbininkų. O 1891 m. Gegužės 1-oji buvo paminėta ir Kaune, Adomo Mickevičiaus slėnyje. Mitingą organizavo Tilmanso fabriko meistras – lietuvis iš Gumbinės, Vokietijos socialdemokratas, subūręs Kauno darbininkus kovoti už savo teises. Vokietijos socialdemokratai Gegužės 1-ąją pradėjo švęsti 1890-aisiais.

Vilniaus darbininkai Gegužės 1-ąją pirmą kartą paminėjo 1891 m. Susirinkęs darbininkų būrelis Antakalnyje, netoli Petro ir Povilo bažnyčios, vedamas kelių socialistiškai nusiteikusių inteligentų, atšventė Gegužinę mitingu su raudona vėliava. Kalbėta apie darbininkų padėtį ir būtinumą kovoti už savas teises. Tokios gegužinės Vilniuje vyko beveik kasmet.

O Rusijoje, Maskvoje, Gegužės 1-oji plačiau pradėta švęsti kur kas vėliau, tik nuo 1897 m. Nors mūsų Lietuvos žmonės kažkodėl mano, kad šią šventę sumanė pati Maskva. Pokario Maskvos bolševikinis režimas net bandė uždrausti šią šventę.

Šią dieną minėti paskatino dar 1886-aisiais JAV, Čikagoje įvykęs streikas. Gegužės 1-ąją streikavo Čikagos darbininkai. Žmonės išėjo į gatves, reikalaudami didesnio atlyginimo ir geresnių darbo sąlygų. Tarp jų buvo ir ne vienas Lietuvos emigrantas, dirbęs Čikagos mėsinėse. Streikui ir demonstracijoms užtrukus, gegužės 4 d. į demonstrantus pradėta šaudyti – žuvo keli aktyvistai, nemažai buvo sužeistų.

Žiūrint iš laiko perspektyvos, Čikagoje gegužės 4 d. pralietas darbininkų kraujas dėl teisėtų reikalavimų asocijuojasi su 1789 m. vykusia kruvina Didžiąja Prancūzijos Revoliucija, kuri ženklino naujos – Industrinės visuomenės pradžią, jos metu pralietu kraują. Raudona vėliava tapo socialistinio judėjimo už dirbančiųjų teises simbolis. Tai – ne Maskvos, ne Rusijos, bet viso pasaulio dirbančiųjų kovos už teises simbolis. Ir kiekviena Gegužės 1-oji daugelyje Vakarų Europos valstybių yra paskelbta nedarbo diena, o sostinėse bei kituose miestuose ir miesteliuose tą dieną vyksta mitingai su raudonomis vėliavomis, muzika, dainomis ir kalbomis. Tai visos Europos Sąjungos – Suvienytų Europos Valstybių – dirbančios Europos solidaraus sambūvio šventės simbolis. Ši šventė itin ryški Skandinavijos šalyse, jų sostinėse.

1896 m. Gegužės 1-ąją pažangioji Vilniaus darbininkija susirinko mitinguoti Karoliniškėse. Sugiedoję Internacionalą ir Varšuvietę, pamitingavo, pasidalino savo bėdomis ir vargais. Jaunimas dar liko padainuoti, pasilinksminti, o 17 socialistiškai-lietuviškai nusiteikusių šventės dalyvių perplaukė Nerį ir, susirinkę dr. Andriaus Domaševičiaus bute, įkūrė LSDP – priėmė LSDP programą. Partijos tikslas – sukurti Nepriklausomą Demokratinę Lietuvos Respubliką, kurios valdžia rūpintųsi dirbančiųjų gerove.

1918 m. Vasario 16-osios aktu, dviems dešimtmečiams buvo sukurta Demokratinė Lietuvos Respublika. Nežiūrint į tai, kad dėl Pasaulinių karų ir buvo prarastas šalies savarankiškumas, Lietuva pasiekė savo tikslą. Mūsų šalies nepriklausomybė prieš dvidešimtmetį buvo atkurta. 1992 m. priimtos Lietuvos Konstitucijos pirmojo skirsnio pirmuoju straipsniu teigiama – LIETUVOS VALSTYBĖ yra NEPRIKLAUSOMA DEMOKRATINĖ RESPUBLIKA.

Dar 1896 m. Gegužės 1-ąją pasėta sėkla buvo ir bus Lietuvai gerų pradžių diena.