2010-10-21
 
 

Man labai patinka mažos krautuvėlės. Jos jaukios, tylios ir kvepiančios. Tose krautuvėlėse galima rasti ypatingų prekių ir produktų. O labiausiai man jose patinka nuoširdus savininko-pardavėjo dėmesys klientui, jo rūpestis tavimi ir tas savaime užsimezgantis pokalbis. Ten, net pritrūkęs lito, gali nesijaudinti, tą monetą atnešti kitą kartą. Mažoje parduotuvėlėje jautiesi svarbus, jautiesi branginamas. Bėda tik ta, kad tokių krautuvėlių Lietuvoje beveik nebeliko, kaip ir to šilto bendravimo tarp pardavėjo ir pirkėjo. Ir tai ne tik ekonominė, bet ir kultūrinė problema. Juk taip prarandame solidarios visuomenės viziją.
Didžiųjų prekybos tinklų įkaitai

Pasakysiu drąsiau, nebeliko ir pasirinkimo, mes visi esame keistos padėties mažmeninės prekybos rinkoje įkaitais. Mes privalome (!) rinktis vieną iš keturių prekybos centrų, kuriuose – beveik tie patys produktai, tų pačių didžiųjų gamintojų, nes mažiesiems į didžiųjų lentynas patekti yra pernelyg sudėtinga. Ir štai kodėl. Mano gauta informacija iš įmonių patvirtino tai, apie ką buvo kalbama puse lupų. Mažmeninės prekybos įmonės randa būdų, kaip nesilaikyti Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo, priimto Seime šių metų balandžio 1 d., nuostatų.

Šis įstatymas turėjo sutramdyti piktnaudžiavimą, kai mažmeninės prekybos įmonės diktuoja kainų politiką tiekėjams. Bet prekybininkai sugalvojo šalia pagrindinių sutarčių pasirašyti dar papildomas sutartis, kuriose būtų numatyti papildomi mokesčiai. Nors dokumentuose toks žodis „mokesčiai“ nėra įvardijamas, kalba sukasi apie papildomas nuolaidas. „Nuolaidos“ nuo bazinių didmeninių kainų įvairiuose prekybos tinkluose siekia nuo 2 iki 6 proc., reikalaujama sumokėti logistikos mokestį nuo apyvartos, kuris siekia nuo 4 iki 10 proc., apyvartos „nuolaida“ skirtinguose tinkluose siekia nuo 1 iki 2 proc. arba nuo 2 iki 4 proc.

Dar yra mokamas naujų prekių įvedimo mokestis, naujų ar po remonto atidarytų parduotuvių mokestis, kuris svyruoja nuo 200 iki 500 litų. Tad susumavus visas „nuolaidas“, tampa akivaizdu, kad tiekėjas sumoka mažmeninės prekybos įmonėms nuo 12 iki 14 proc. papildomų mokesčių nuo didmeninės kainos. Oficialus prekybos įmonių taikomas antkainis, mano žiniomis, siekia 20-25 proc., o papildomi susitarimai yra konfidencialūs, viešai neskelbiami. Man labai įdomu, kaip mokesčių inspekcija vertina tokias pajamas, kurias gauna tos įmonės, ir kaip apskaitomi mokesčiai.

Suprantama, jog vyrauja baimė, o mažmeninių prekybos įmonių tinklai tuo piktnaudžiauja. O ir šią informaciją viešinu, paprašytas neskelbti šaltinių. Tai labai rimta padėtis. Akivaizdu, kad dėl slaptų susitarimų tiekėjai negauna pakankamai pajamų, mažėja gamybos konkurencingumas bei investicijos į gamybos modernizavimą, naujų produktų kūrimą, iškreipiama ir oficialioji statistika. Ir jei stambieji gamintojai dar gali šokti pagal prekybininkų dūdelę, tai smulkiesiems belieka pasitraukti iš rinkos arba, geriausiu atveju, savo podukciją parduoti turgeliuose, kurie, atsitiktinai ar ne, bet vis labiau populiarėja.

Patvarus ir uždaras kapitalo krovimo ratas

Tad, kaip matome, turime uždarą kapitalo krovimo stambiesiems verslininkams ratą, kuriame šio kapitalo malūno girnas kiekvieną dieną suka paprasti žmonės. Žinoma, didžiųjų prekybos tinklų gynėjai pasakys, kad parduotuvėlę gali atidaryti kiekvienas. Atidaryti gal ir gali, bet išlaikyti kažkodėl ne. O kertinė priežastis – labai aiški. Tai ir valdžios, kuri kažkodėl labai nuolanki stambiajam kapitalui, požiūris į paprastą žmogų. Vienas jaunas žmogaus vaizdingai ją apibūdino taip – mūsų šalyje ir skruzdėlei, ir drambliui velkamas tas pats – drambliui patogus rūbas. Tad, matyt, nereikia būti mokslų daktaru, kad suprastum, kam tokia tvarka ypač naudinga.

Šiandien, spindinčiame lyg Kalėdų eglutė priekybos centre, šypsenų nedaug. Žmonės, stovėdami prekybos centro eilėje, skaičiuoja kiekvieną litą, o pavargusi kasininkė, greičiausiai, svajoja apie mažesnį darbo krūvį ir orų atlyginimą arba emigraciją. Susidaro įspūdis, kad šiandien visi konkuruoja dėl prekybininkų malonės, o ne prekybininkai varžosi vieni su kitais. Mes, opozicijos atstovai, irgi negalime likti nuošalyje, todėl teiksime prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisą, jog teisės akte nebeliktų landų, kuriomis iki šiol naudojosi nesąžiningi prekybininkai.

Dr. Algirdas Butkevičius
LSDP pirmininkas,
Seimo opozicijos lyderis